užvirtėlis

užvir̃tėlis, -ė smob. (1) 1. išvarta: Daug tokių vandens paplautų, bebrų pagraužtų užvirtėlių pastodavo plaustui kelią rš. 2. prk. prastuolis: Ar tu misliji, kad ji tavo kvietkas priims, tu niekam vertasis murinų užvirtėli? LC1883,30.